girtas

girtas
gìrtas, -à adj. (3) 1. apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų: Gìrtas pameta protą Ėr. Svirduliuoja lyg girtas P.Cvir. Gìrtas [dūksta] kai drignių užėdęs Jrk. Plepa it girtas, niekus graibydamas S.Dauk. Boba tuomirkos vis girtà buvo J. Mūso tėvuo nė girto nereik – ans išpliurpa ir negirtas Šts. Jurgis sugrįžo namon girtų girtas M.Valanč. Girtų girčiausias drybsojau rš. Ir, gėręs vyno, girtas tapo BB1Moz9,21. Iš džiaugsmo lyg gìrtas KI467. Girtas it mielė Skd. Girtas kaip žemė Kp. Gìrtas kap pėdas Krsn. Gìrtas kaip maišas Trgn. | prk.: Vėju gìrtas, ė miegu sotus Švnč. Namai buvo pilni girto ūkavimo ir klegesio rš. Ir verkė girtomis ašaromis rš. Tavo tvora girtà (kuolai išsiklaipę, kreivotai stovi) Sml. Jau ji girtà miego (mieguista, labai miego nori) Lp. ^ Girto dovana – paiko džiaugsmas B. Girtas ir važiuotas, pagirioms nė pėsčias B. Vandenį gėręs nebūsi girtas B. Girtas penkiais šešiais, o pagirioms nė vienais B. Girtám ir ožkos kaustytos Tr. Girtám ir viešakelis siauras Lp. Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam B. Su girtu dvi kalbi, su durnu du turgu S.Dauk. Jei po gìrtai galvai (išgėręs), tai papasakotau Vrn. Smuklėj muša ir negirtus Slm.
girtaĩ adv.: Turėkis tvirtai, kad nebūtų girtaĩ Šts. Mačiau žmogų – girtai girtas, kalboj buvo vienok tvirtas O.
2. stiprus, svaiginamas (apie gėrimą): Gal daug apynių dėjot, kad toks gìrtas alus Slm. Kam tu padarei girtą alutį, ratuto? NS471. Vienas už kitą daro alų girtesnį Ėr. | Jonas ... neturėjo gert vyno ir nė vieno gėrimo gìrto DP462.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • girtas — gi̇̀rtas, girtà bdv. Ji̇̀s visái gi̇̀rtas, nebepaei̇̃na …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krapalioti — krapalioti, ioja, iojo, kràpalioti, ioja, iojo, krãpalioti 1. intr. netvirtai laikytis ant kojų, šlitiniuoti, strapalioti: Girtas kràpalioja, šlitiniuoja J. Girtas krapaliodamas išsiblązgatija J. Ko tu krapalioji kaip girtas J. Kur kràpalioji …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagiriomis — pagiriomìs adv., pagiriõms, pagiriõm Slm, Dglš, pagirium̃s Erž pagiriojant: Bet ir čia daugsyk pagiriõms per nugarą gauna, kad, kaip būrui reik, žioplys nesukasi greitai K.Donel. Ketinai, žadėjai tu manę parvesti, o ryto pagiriõms žadi vėl… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vartyti — vartyti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti. 1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištaškyti — 1 ištaškyti K, BzF187, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M, L 1. Š, KŽ iter. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu J. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė Trgn. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt Dkš. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kūzuoti — kūzuoti, uoja, ãvo intr. 1. krypuoti į šalis, virtuoti, šlitiniuoti, svyrinėti: Ko čia kūzuoji kaip girtas? Grg. Tik jau nekūzuok taip lyg žąsytis Žv. Petras pasigėręs parėjo kūzuodamas Sr. Jis visai nepaeina, kūzuo[ja] ant daikto Skr. Vežimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”